Pirmoji stovyklos diena prasidėjo ne visai taip, kaip planavome – dangus vis pagrasindavo lietumi
, o debesys, regis, buvo nusprendę išbandyti mūsų kantrybę. Tačiau greitai paaiškėjo, kad lietus gali sušlapinti batus, bet tikrai ne stovyklautojų nuotaiką! 


Dieną pradėjome stadione linksma mankšta
. Nors oras nelepino, energijos ir šypsenų netrūko. Giliai įkvėpėm ir visus debesis išvaikėm su garsiu CHAAA! 

Po mankštos iškeliavome į biurą, kur susipažinome su darbuotojais ir klausėmės pirmosios pagalbos mokymų
. Vien teorija neapsiribojome – viską išbandėme praktiškai. Stovyklautojai tapo tikrais superherojais, mokėsi suteikti pagalbą ir įsitikino, kad net mažiausios rankos gali padėti nelaimėje! 


Po rimtų mokslų atėjo metas pasistiprinti
priešpiečiais. Užkandę ir atgavę jėgas kibome į kūrybinį darbą – kūrėme stovyklos taisyklių vėliavą
. Ji buvo oficialiai patvirtinta ne tik parašais, bet ir spalvingais delnų antspaudais 
. Dabar taisyklės ne tik parašytos, bet ir „įspaustos“ tiesiogine prasme!
Vos tik pro langą pamatėme, kad lietus trumpam atsitraukė, nieko nelaukę patraukėme atgal į stadioną
. Ten mūsų laukė spalvingasis parašiutas
ir smagus žaidimas „Diena–naktis“
. Skraidė lėkštės
, riedėjo futbolo kamuolys
, o lauko šaškių partijos virė ne ką mažiau azartiškai nei sporto rungtynės
.
Deja, lietus nusprendė grįžti ir šį kartą jau rimtai 
. Kai dangus atsuko visus savo čiaupus
, teko ieškoti prieglobsčio po stogu
. Tačiau nusiminti nebuvo kada! Aptarėme rytojaus planus – ir tam atvejui, jei lis, ir tam, jei saulė nuspręs mus aplankyti
. Smagūs pokalbiai, juokas ir naujos draugystės taip įtraukė, kad net nepastebėjome, kaip atėjo metas keliauti namo 
.
Taip ir baigėsi pirmoji stovyklos diena. Lietus bandė sugadinti nuotaiką, bet mūsų stovyklautojai jam aiškiai parodė, kad geros emocijos yra stipresnės už bet kokį blogą orą! 

