Savižudybė – sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas. Tai didelė problema, neturinti vienos priežasties ar paaiškinimo. Paprastai žmogus kokiais nors tiesioginiais ar netiesioginiais ženklais parodo, jog apie tai galvoja. Gali sakyti, kad pavargo gyventi, nebemato prasmės. Gali pasikeisti jo elgesys, pvz., pradėti vengti bendravimo, staiga pradėti tvarkyti asmeninius reikalus, rašyti testamentą, tapti irzlus, pesimistiškas, apatiškas ar pan.
Kilus įtarimui, jog žmogus mąsto apie savižudybę geriausia tiesiai jo to paklausti – ,,ar tu galvoji apie savižudybę?“ Pirmoji pagalba būtų rasti tinkamą, be pašalinių žmonių vietą ir skirti pakankamai laiko pokalbiui, kad asmuo turėtų galimybę būti išklausytas. Reikėtų klausyti ramiai, atidžiai, nuoširdžiai, nepertraukiant, nesikarščiuojant bei stengiantis kuo labiau įsijausti į to žmogaus jausmus.
O jeigu jaučiate, kad ir Jums reikia pagalbos, jei viskas aplinkui atrodo tamsu ir niūru – išdrįskite jos ieškoti. Galbūt kitas žmogus padės atrasti viltį, jog ateityje bus geriau. Svarbiausia – nelikite vienas.
Psichologė – psichoterapeutė Miglė Boguševičienė