Menu Close

EUROPOS SVEIKOS MITYBOS DIENA

Lapkričio 8-oji – Europos sveikos mitybos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama sveikai maitintis, žmonės raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai.

Tinkami mitybos įpročiai lemia gerą savijautą, optimalų kūno svorį ir padeda išvengti tam tikrų sveikatos problemų. Sveikai ir tinkamai maitinantis žmogaus organizmas aprūpinamas energija ir gyvybinei veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrinamas normalus vystymasis, nuolatinis kūno ląstelių atsinaujinimas. Nuo pat vaikystės labai svarbu į dienos racioną įtraukti kuo sveikesnį ir įvairesnį maistą. Rekomenduojama daugiau vartoti daržovių ir vaisių bei viso grūdo produktų, kuriuose yra mažai riebalų ir daug kitų organizmui naudingų medžiagų: skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų.

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų, kurie reikalingi žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Tinkama mityba turi remtis trimis principais: saikingumu, įvairumu ir subalansavimu. Taip pat svarbu maitintis reguliariai, rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kas 3 valandas ir nerečiau kaip kas 4 valandas. Per pusryčius ir pietus žmogus turėtų gauti daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Norint išlikti sveikiems būtina laikytis pagrindinių sveikos mitybos rekomendacijų:

  • valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvūninės kilmės maistą;
  • kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų;
  • kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną);
  • išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 18,5–25);
  • mažinti riebalų vartojimą; gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais;
  • riebią mėsą ir mėsos produktus keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;
  • rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartoti saldžius gėrimus, saldumynus;
  • valgyti nesūrų maistą; bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g); vartoti joduotąją druską;
  • valgyti reguliariai;
  • gerti pakankamai skysčių, ypač vandens;
  • taip pat rekomenduojama kasdien aktyviai judėti.

Labai svarbu laikytis ne vienos ar kelių taisyklių, o visų. Atsiminkite, kad energijos poreikis priklauso nuo individualių žmogaus savybių (lyties, amžiaus, svorio, ūgio ir kt.) ir aplinkos sąlygų (klimato, geografinių aplinkos sąlygų ir kt.), todėl kiekvienas individualiai turėtų pasirinkti mėgstamą ir gerai toleruojamą maistą.

 

Informacija parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą.

Skip to content