Kas tai yra?
Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamas psichologo konsultacijas, kurias galima gauti nuotoliniu būdu – vaizdo skambučiu arba telefonu. Ši paslauga suteikia galimybę gauti emocinę pagalbą neišeinant iš namų ar kitos patogios vietos. Konsultacijos vyksta konfidencialiai ir/arba anonimiškai, užtikrinant saugią aplinką klientui, kurio asmeniniai duomenys ir pokalbio informacija lieka tik tarp psichologo ir kliento.
Kodėl ši paslauga tampa vis populiaresnė?
Pastaraisiais metais nuotolinės psichologinės konsultacijos sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje, ką lėmė technologijų plėtra ir poreikis patogiai bei greitai gauti psichologinę pagalbą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuotolinės konsultacijos yra tokios pat veiksmingos kaip ir gyvai vykstančios. Pavyzdžiui, Spek et al., 2007; Andersson & Cuijpers, 2009, paskelbti tyrimai parodė, kad depresijos ir nerimo simptomai mažėjo vienodai tiek gyvų, tiek nuotolinių susitikimų metu. Be to, šie tyrimai patvirtina, kad nuotolinės psichologinės konsultacijos efektyviai mažina nerimą, depresiją, stresą ir miego sutrikimus. Pacientų pasitenkinimas šiomis konsultacijomis siekia 80–90 %, daugiausia dėl patogumo, efektyvumo ir prieinamumo. Tyrimai rodo, kad nuotolinių konsultacijų efektyvumas gali būti panašus į gyvų konsultacijų. Metaanalizės parodė, kad nuotolinė pagalba įvairių psichikos sveikatos sunkumų atvejais veiksmingumu nenusileidžia tradicinei terapijai (Andersson & Cuijpers, 2009; Barak et al., 2008; Carlbring et al., 2018; Norwood et al., 2018). Tyrimai taip pat patvirtina, kad terapinis santykis nuotolinėse konsultacijose gali būti geras ir kartais netgi aukštesnis nei gyvų susitikimų metu (Pihlaja et al., 2018), nors kai kuriuose tyrimuose (Norwood et al., 2018) jis vertinamas šiek tiek žemiau dėl individualių kliento ypatybių.
Nuotolinių konsultacijų galimi privalumai:
- Patogumas ir prieinamumas – galima konsultuotis iš bet kurios vietos: namų, darbo ar kelionės.
- Laiko taupymas – nereikia niekur vykti.
- Didesnis saugumo jausmas – kai kuriems žmonėms lengviau atsiskleisti nuotoliniu būdu.
- Anonimiškumas – sumažėja baimė būti pastebėtam kreipiantis pagalbos.
- Moksliniu pagrindu pagrįstas efektyvumas – tyrimai rodo, kad terapinis ryšys ir rezultatai dažniausiai panašūs kaip ir gyvai konsultuojantis.
Nuotolinių konsultacijų galimi trūkumai:
- Techniniai sunkumai – silpnas interneto ryšys ar prastas garsas gali trukdyti pokalbiui.
- Privatumo sąlygos – ne visiems lengva rasti ramią vietą konsultacijai.
- Neverbalinės informacijos stoka – per telefoną psichologas nemato veido išraiškų, kas gali apsunkinti emocijų supratimą.
- Netinka visiems atvejams – esant labai sunkiai emocinei būklei ar psichikos sveikatos krizei, dažnai reikalinga gyva pagalba.
- Nuotolinės konsultacijos netinka vaikams, nes efektyviausia vaikų emocinės sveikatos pagalba teikiama gyvai, kai specialistas gali stebėti neverbalinį elgesį, žaidimo eigą ir kūno kalbą (McLeod et al., 2021).
Praktiniai aspektai ir prieinamumas
Nuotolinis konsultavimas ypač aktualus ten kur specialistų prieinamumas gali būti ribotas, o gyventojai dėl darbo, kelionių ar gyvenimo užmiestyje dažnai negali reguliariai lankytis kabinetuose. Be to, nuotolinis konsultavimas padeda mažinti psichologinės pagalbos stigmą, taupo laiką ir leidžia paslaugas teikti ekonomiškai efektyviau (Rochlen et al., 2004; Amichai-Hamburger et al., 2014).
Taigi, nuotolinės psichologo konsultacijos – tai šiuolaikiškas, prieinamas ir veiksmingas būdas gauti emocinę pagalbą. Jos leidžia sutaupyti laiką, išlaikyti anonimiškumą ir sumažinti susisiekimo problemas. Nors konsultavimas nuotoliniu būdu turi tam tikrų ribotumų, moksliniai tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių ši forma yra patikima ir naudinga. Svarbiausia sėkmės sąlyga – saugus ryšys, pasitikėjimas ir bendras tikslų bei uždavinių supratimas tarp kliento ir psichologo.
Kviečiame registruotis nuotolinėms konsultacijoms su Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologe:
📩 El. paštas: rita.bogusiene@ignalinosvsb.lt
📞 Tel. numeris: 0 621 47334
👩⚕️ Psichologė: Rita Bogušienė
Naudota literatūra:
- Andersson, G., & Cuijpers, P. (2009). Internet-based and other computerized psychological treatments for adult depression: A meta-analysis. Cognitive Behaviour Therapy, 38(4), 196– 205. doi.org/10.1080/16506070903318960
- Barak, A., Hen, L., Boniel – Nissim, M., & Shapira, N. (2008). A comprehensive review and a metaanalysis of the effectiveness of internet – based psychotherapeutic interventions. Journal of Technology in Human Services, 26(2–4), 109–160. doi.org/10.1080/15228830802094429
- Carlbring, P., Andersson, G., Cuijpers, P., Riper, H., & Hedman-Lagerlöf, E. (2018). Internet-based vs. face-to-face cognitive behavior therapy for psychiatric and somatic disorders: an updated systematic review and meta-analysis. Cognitive Behaviour Therapy, 47(1). doi.org/10.1080/16506073.2017.1401115
- McLeod, S. & Dulsky, Sh. (2021). Resilience, Reorientation, and Reinvention: School Leadership During the Early Months of the COVID-19 Pandemic. Frontiers in Education, 6(2). org/10.3389/feduc.2021.637075
- Norwood, C., Moghaddam, N. G., Malins, S., & Sabin-Farrell, R. (2018). Working alliance and outcome effectiveness in videoconferencing psychotherapy: A systematic review and noninferiority meta-analysis. Clinical Psychology and Psychotherapy, 25(6), 797–808. doi.org/10.1002/cpp.2315
- Pihlaja, S., Stenberg, J. H., Joutsenniemi, K., Mehik, H., Ritola, V., & Joffe, G. (2018). Therapeutic alliance in guided internet therapy programs for depression and anxiety disorders-A systematic review. Internet Interventions, 11, 1–10. doi.org/10.1016/j.invent.2017.11.005
- Rochlen, A. B., Zack, J. S., & Speyer, C. (2004). Online Therapy: Review of Relevant Definitions, Debates, and Current Empirical Support. Journal of Clinical Psychology, 60(3), 269-283. doi.org/10.1002/jclp.10263
Spek, V., Cuijpers, P., NykIíček, I., Riper, H., Keyzer, J., & Pop, V. (2007). Internet-based cognitive behaviour therapy for symptoms of depression and anxiety: A meta-analysis. Psychological Medicine, 37(3), 319–328. doi.org/10.1017/S0033291706008944